#naktinis
Text
Vilnius at night – Gediminas Castle Tower, Neris River, Mindaugas Bridge, Embassy of Italy by the architect Boleslovas Balzukevičius (1906)
Naktinis Vilnius – Gedimino pilies bokštas, Neris, Mindaugo tiltas, architekto Boleslovo Balzukevičiaus Italijos ambasada (1906 m.)
Вильнюс ночью – башня замка Гедиминаса, река Нярис, мост Миндаугаса, посольство Италии работы архитектора Болесловаса Бальзукявичюса (1906 г.)
Vilnius bei Nacht – Gediminas-Burgturm, Fluss Neris, Mindaugas-Brücke, Italienische Botschaft des Architekten Boleslovas Balzukevičius (1906)
Vilnius dans la nuit – Tour du château de Gediminas, fleuve Neris, pont Mindaugas, ambassade d'Italie par l'architecte Boleslovas Balzukevičius (1906)
#Vilnius#at night#Gediminas Castle#Tower#Neris#Mindaugas Bridge#Embassy of Italy#Boleslovas Balzukevičius#1906#Lithuania#naktinis#Gedimino pilies bokštas#Mindaugo tiltas#Italijos ambasada#Вильнюс#ночью#башня замка Гедиминаса#Нярис#мост Миндаугаса#посольство Италии#архитектор#Болесловас Бальзукявичюс#bei Nacht#Gediminas Burg#Turm#Fluss#Mindaugas-Brücke#Italienische Botschaft#dans la nuit#tour
10 notes
·
View notes
Text
한국 pt. 10 - ar smalsumas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė?
Dar nepraplėšusi akių, gulėjau ant antresolėje patiesto čiužinio ir girdėjau už lango šniokščiantį lietų. Snūduriavau susisukusi ant dešinio šono, lyg kokia perkepta krevetė – šalia manęs buvo pastatytas nedidelis naktinis staliukas, ant kurio gulėjo kriauklė iš vietinio paplūdimio, mažas apvalus veidrodėlis ir kalendoriukas. Viskas buvo tvarkingai sudėliota ant nedidelės staltiesės, kuri nedengė viso paviršiaus – belygindama medžiagoje susidariusias raukšles, pradėjau galvoti apie savo močiutės nertas servetėles.
Pradėjau nežiūrėdama grabalioti grindų plotelį ties galvūgalio kampu mano pusėje – visame antrame aukšte buvo tik vienas dvigubas kištukinis lizdas, ir norint mums abiems per naktį krautis savo telefonus, teko atjungti šildomo čiužinio sistemą. Vis dar svarsčiau, ar Airbnb savininkas, detaliai pasakodamas kaip ja naudotis, iš tiesų tikėjosi, kad ją įjungsime tokioje šilumoje? Nusispyriau antklodę nuo savęs, nes pradėjo darytis karšta, bet po kelių sekundžių užsitraukiau ją atgal iki juosmens. Negalėjau ramiai gulėti lovoje su neuždengtomis kojomis – vis jaučiau nepaaiškinamą baimę, kad kažkas ateis, ir šiurkščiai čiupęs man už čiurnų, nusitemps laiptais žemyn. Svarsčiau, kiek įtakos tam galėjo turėti stiprus siaubo filmų perdozavimas ankstyvoje paauglystėje.
Šio Airbnb patalynė pasirodė itin keista – paklodė, antklodė, pagalvės apvilktos tamsiai pilkos spalvos medžiaga, kuri buvo sugarankščiuota kaip koks belgiškas vaflis – atrodė, kad kažkas kantriai per visą medžiagą praėjo su ankstyvaisiais 00-aisiais populiariu plaukų "vafliavimo" prietaisu. Mano plaukų sruogos vis įkyriai kibdavo už banguotų pagalvės kampų – bet pagaliau su kaire ranka užčiuopiau savo telefoną ir žvilgtelėjau į laikrodį.
Pradėjau už peties krutinti dar tyliai, bet palaimingai knarkiantį Karolį – jau buvo po 10 valandos ryto – pramiegojome nemažą gabalą savo laiko Jeju saloje, bet dėl to pernelyg nesijaudinau. Mūsų aktyviosios atostogos Korėjoje jau ritosi į antrą pusę, ir po truputį pradėjo reikštis nekviestas, bet neišvengiamas fizinis nuovargis. Džiaugiausi suplanavusi apsilankymą Jeju saloje viduryje mūsų kelionės – tai buvo teisingas sprendimas jau vien dėl to, kad turėjome galimybę bent šiek tiek patausoti savo kojas ir didesnius atstumus nuvažiuoti su mašina.
Paskubomis išsikrapštę iš savo bohemiškojo namelio, nusprendėme išbandyti korėjietiškas degalines, kadangi nuomojamą automobilį vis tiek turėjome grąžinti vėl su pilnu baku. Naver žemėlapyje visos degalinės buvo patogiai sužymėtos, net su tiksliomis kainomis – pravažiuojant vis patikrindavau, ir visi duomenys buvo kuo šviežiausi. Svarsčiau, ar kažkas programėlėje rankiniu būdu vis atnaujina šitą informaciją, ar viskas sukrenta automatiškai. Karolis vairuodamas ieškojo degalinės su "self-serve" ženklu – tikėjomės rasti kažką panašaus į mūsų Neste, bet paaiškėjo, kad tas "self-serve" absoliučiai nieko nereiškia.
Vos tik sustojome prie kolonėlės, prie vairuotojo durų išdygo moteris, apsirengusi ryškiai raudonai oranžine striuke – prieš akis iškilo matytos Marlboro, Shell ir F-1 reklamos. Karolis bandė atidaryti dureles ir išlipti, bet jas blokavo tvirtai į šonus rankomis įsirėmusi degalinės darbuotoja.
– How much?
Uždarėme dureles, ir atidarėme tik langą. Per kelias sekundes nesulaukusi atsakymo, moteris nužingsniavo ir atidarė bakelio dangtį, prieš tai dar klausiamai pažvelgusi į mus – šiek tiek pasimetę stebėjome ją, iškišę galvas per langus – lyg kokie Jeju miniatiūriniai pudeliai.
– Full tank, please.
Darbuotoja net nesulaukus atsakymo jau buvo įkišus pistoletą į bakelį, ir laikė pirštą ant gaiduko – jį spustelėjo tą patį akimirksnį, vos jos ausis pasiekė Karolio ištarti žodžiai. Nesitikėjau sulaukti tokio pat aptarnavimo degalinėje kaip kokioje Oregono valstijos gilumoje, kur degalinėje kuro pildytojais įdarbinami žmonės, neįgalūs dirbti bet kokį kitą egzistuojantį darbą. Visai žavėjausi JAV išmone sugalvoti veiklą kiekvienam dirbti norinčiam žmogui, bet Korėjoje šitas paaiškinimas visiškai netiko. Ši korėjietė sukosi taip greitai, profesionaliai ir su spinduliuojančia pagarba sau, kad būčiau laisvai patikėjusi, jog ji kažkada buvo įdarbinta į profesionalius lenktynininkus aptarnaujančią komandą boksuose. Darbuotojai atidavus kreditinę kortelę paskaičiavau, kad šioje saloje litras benzino kainuoja apie 1,27 EUR (tuo pat metu Lietuvoje – apie 1,45 EUR).
Tęsėme pačio gražiausio paplūdimio paieškas Jeju – tik šiandien mindžiodami drėgną, nuo lietaus patamsėjusį baltą smėlį, retkarčiais pasislėpdavom po lietpalčiais arba skėčiais. Oras, nepaisant purškiančio lietaus, vėl buvo neįtikėtinai malonios temperatūros. Stovėdama pačiame korėjiečių mėgstamiausiame Hyeopjae paplūdimyje, stebėjau tolumoje kyšančią vienišą Biyangdo salą. Man po kojomis kažkas nerūpestingai numetė žalius Adidas sportbačius – Karolis nebeiškentęs nusprendė patikrinti vandens temperatūrą – po kelių minučių jau mojavau jam, o jis tuo metu raitojosi savo šortus, bandydamas bristi dar gilyn. Svarsčiau, ar Korėjoje yra "ruonių", kurie, užsimaukšlinę vilnones pirties kepures, maudytųsi vandeniui vargiai besiekiant ir kokius +8°C.
Palikę išnuomotą automobilį Airbnb aikštelėje, popiet žingsniavome siauromis rajono gatvelėmis. Dauguma aplink įsikūrusių namų buvo aptverti dvimetrinėmis tvoromis – visiems Žaliakalnio triaukščiams "rūmams" iš baltų plytų būtų nušluostytos nosys privatumo klausimu – čia negalėjai net pasmalsaujant per kokį mažą plyšelį pažvilgčioti į vidinius gyventojų kiemus. Po dviejų posūkių dešinėn, priėjome iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantį, tradicišką korėjietišką namelį – tik šis buvo baltai nudažytomis čerpėmis dengtu stogu. Ties kampu buvo pritvirtinta mažytė iškaba, hangul rašmenimis skelbianti, kad atvykome į vietinį restoranėlį pavadinimu Ongpo83. Mus supo tik tylūs, privatūs gyvenamieji namai ir tuščios gatvės – jeigu Airbnb savininko svečių knygoje šita vieta nebūtų buvusi prie rekomenduojamų – netikiu, kad pati ją būčiau aptikusi netyčia. Įeinant pro duris, turėjome gerokai pasilenkti, kad neatsitrenktume į 180 cm nesiekiančią staktą – viduje išsitiesę pamatėme, kad visame restoranėlyje yra viso labo vos 5 staliukai – ir kaip tik vienas dvivietis buvo laisvas.
Meniu patiekalų buvo tiek pat, kiek staliukų. Nustebau, padavėjai atnešus šaukštą ir ŠAKUTĘ – atrodė, kad šito įrankio jau nebuvau regėjusi visą amžinybę – bet tuo pačiu įdėmiai nužvelgiau ir aplinkinius restorano lankytojus, norėdama įsitikinti, jog negavom tokio įrankio komplekto vien dėl to, kad esame akivaizdūs turistai. Lengviau atsikvėpiau pamačiusi, kad visų stalai buvo nukrauti tokiais pačiais pasirinkimais. Vėliau, lėtai kramsnodama savo aštrius spagečius su vietinėmis jūros gėrybėmis, ir kartkartėmis nugvelbdama vis po gabaliuką žymiosios, juodosios Jeju kiaulienos (mano manymu, tai tebuvo išradingai reklamuojama paprasčiausia šerniena) iš Karolio lėkštės, stebėjausi, kad tokiame pasaulio pakraštyje gali užsisakyti alaus, pagaminto trijose tokiose skirtingose lokacijose – Havajuose, Belgijoje ir vietinėje Jeju alaus darykloje. Bet paskui prisiminiau, kad jau pačią pirmą dieną Korėjoje, arčiausiai viešbučio esančioje 7-Eleven parduotuvėje, žiūrėjau į ilgą eilę sustatytų Volfas Engelman alaus skardinių.
Vakarop laukiant, kol nustos pliaupti įsisiautėjęs lietus, vaikštinėjome po klasikinių automobilių ir pianinų muziejų. Taip, perskaitėte teisingai – po vienu stogu glaudėsi praeityje populiariausi amerikietiški, europietiški ir korėjietiški automobiliai, o antrame aukšte galėjai akis paganyti po istorinius pianinus. Ai, dar prieš tai pamaitinęs lauke besiganančius stirniukus bilietų langelyje gautomis morkomis… Nežinau, nebesistebėjau. Dauguma korėjietiškų derinių – tiek maisto skonių, tiek veiklos atžvilgiu – man dažnai pasirodydavo šiek tiek chaotiški, bet tuo pat metu ir žavėjo savo kitoniškumu. Drėgmei pradžiuvus, iš lėto patraukėme pakrantės keliais be jokio plano.
Atsitiktinai atvažiavome į nedidelį žvejų miestelį, kurio prieplaukoje vyko vakarinė mugė. Šokinėdama nuo kioskelio link kioskelio – vienur buvo stendas su keistais drabužiais, kuriuos puošė aplikacijos, vaizduojančios įvairius tradicinius korėjietiškus patiekalus, kitur galėjau įsigyti gydančių akmenukų, kurie buvo padėti šalia šviežiai sugautos žuvies – vis artėjau prie gyvos muzikos koncerto pačiame prieplaukos gale. Scena buvo gausiai apdėliota medinėmis dėžėmis, lyg norint sukurti tvarkingos netvarkos įspūdį – ant tokių pačių buvo galima ir prisėsti, bet besiklausydama dainos norėjau žvelgti į nurimusį vandenį. Dabar rašydama pasvajoju, kad galėjau tada ir pashazaminti tą atlikėją – taip norėčiau dar bent kartą jį išgirsti.
Prieš grįžtant į mašiną ir patraukiant atgal namo, užšokau į tualetą. Pasirėmusi alkūnėmis į kelius, atrodo, šimtąjį kartą skaičiau tą patį korėjietišką pranešimą apie tai, kad reikėtų saugotis pasislėpusių vyrų su kameromis viešuosiuose tualetuose. Kaip ir kiekvieną kartą, dešinėje kabinos pusėje kabėjo pagalbos iškvietimo mygtukas – kurį turėjau spustelėti pamačiusi ne vietoje pasimaišiusi vyriškį su blogais kėslais, bet šį kartą net tualeto durys buvo paturbintos dar nematytu išradimu. Maždaug akių aukštyje (sėdint), buvo pakabintas tripusis veidrodėlis – kad net nepajudindama galvos galėčiau matyti, ar manęs niekas nestebi nuo kabinos durų viršaus, apačios ir šono. Svarsčiau, ar yra bent menkiausia galimybė, kad interneto platybėse jau egzistuoja koks video su manimi medituojančia korėjietiškoje tupykloje.
Tokiu atsitiktiniu būdu sužinojau labai intriguojantį faktą – pornografijos puslapiai Korėjoje yra ne tik nelegalūs, bet ir užblokuoti.
3 notes
·
View notes
Text
Schwartz Industries - Daily Memo 42323.2
In light of recent events, we welcome the following as new employees;
alara vici
calliope naktinis
elizabeth washington
halfdan morris
itzal izanagi
kadri kelis
kesombre fendere
lannai
liamoor
lyndon feldman
mauritainia filzinthar
ratana haskil
salem solomon
sissy tinavino
stephanie sudeikis
trisha hayworth
ven vici
vocoroti wuduweard
wocky kitaki
Please do your best to be welcoming. Any questions may be forwarded as a reply message.
Thank you and have a wonderful day,
4 notes
·
View notes
Text
Kodėl naktinis darbas pavojingas sveikatai!
Rytų medicina (Indų ir Tibeto) sako griežtai:
Paros ritmas, t.y. poilsis naktį kūnui ir sotus saulės energijos gavimas dienos metu nervų sistemai yra pats svarbiausias vaistas.
Jei žmogus dieną miega, o naktį dirba – gali staiga susirgti ir baigtis liūdnai.
Taip buvo mano keliems pažįstamiems. Vienas jų 5 metus dirbo Londone viešbutyje naktimis ir dieną miegodavo. Tikėjosi taip uždirbti daug…
View On WordPress
0 notes
Text
@ruta_us: Naktinis psivaikščiojimas iki paštomato pasišokinėjant, nes laukė #twitterkalėdos dovana nuo @Brollypower Aš net nufotkint ramiai negalėjau, guminukai jau pralupti Ačiū už saldžias ankstyvas Kalėdas!
(šaltinis)
0 notes
Text
stalai naudojimas kasdieniame gyvenime
Stalai naudojami valgomajam, sandėliavimui, darbui ar stiliui ir yra būtinas pagrindinis baldas kiekvienuose namuose. Centrinis stalas surenka šeimą vakarienės metu, o kavos staliukas laiko gėrimus, maistą, aksesuarus, knygas ir televizoriaus nuotolinio valdymo pultus, kol mėgaujatės filmu. Studijų ir kompiuterių stalai yra puikus egzamino palydovas. Naktinis staliukas subalansuoja naktinę šviesą, kad būtų išvengta sužeidimų tamsoje. Vonios praustuvėje patogu dėti odos priežiūros produktus, kosmetiką ir aksesuarus. Nuo mažo medinio staliuko iki komodos staliukų su veidrodžiais ir stalčiais – stalai atitinka jūsų interjero dizaino poreikius.
0 notes
Text
Pirkite geriausios kokybės stalai Sofaformoje
Pirkite geriausios kokybės stalai Sofaformoje. Turime platų stalų asortimentą įvairioms reikmėms, tokiems kaip kavos staliukas, valgomojo stalas, naktinis staliukas ir kt. Užtikriname, kad mūsų stalai būtų tvirti ir gerai pastatyti, kad būtų užtikrintas ilgalaikis jų naudojimas daugelį metų. Taigi paskubėkite įsigyti geriausių ir stilingų stalų iš mūsų. Mūsų parduotuvės yra Kaunas ir Vilnius.
0 notes
Photo
Naktinis roletas, baltas, C04 . Kaina: 48,92 € Daugiau informacijos: https://duodu.lt/zaliuzes-ir-uzuolaidos/1301-naktinis-roletas-baltas-c04-8718475962489.html
0 notes
Text
Prieškoroninė kelionė į Japoniją. 1 dalis
Lygiai prieš metus turėjau galimybę savaitei nukeliauti darbo reikalais į Japoniją. Tai buvo ir labai laukiama ir labai nelaukiama kelionė, nes paskutinį sykį kai su studentų mainais gyvenau Japonijoje, įspūdžiai buvo tokie įpatingi ir brangūs, kad bijojau juos sugadinti iš naujo aplankant tas pačias vietas. O kodėl šią istoriją rašau tik po metų? Nes prireikė visų metų, kad pasijausčiau pakankamai atitolusi nuo naujų įvykių, kurie net po metų liko nei kiek neišblėsę... Bet apie viską iš pradžių.
Mane darbe pakėlė pareigose. Neoficialiai, nes japonai pareigas keičia tik vieną sykį metuose ir iškart visiems. Man tai reiškia, kad dirbu daugiau bet už tą pačią algą. Mano bosas J-san manęs atsiklausė ar sutikčiau su juo keliauti į daugiau susitikimų su kitais kolegomis, kad išmokčiau naujų pareigų. Iki tol dirbau pagrinde prie stalo kompiuterio su milijonu excelio failų. Nuo dabar mano darbas turetų būti tas pats milijonas excelio failų, tik ant laptopo pakeliui į kažkur (puiki pradžia 2020-tiesiems). Taip, šiek tiek pakeliavus po Europą, bosas J-san jau kitą savaitę paprašė kartu su juo keliauti į Japoniją. Galvoju, gerai. Kitų planų vistiek neturėjau. Plius, juk Japonija! Už darbo pinigus! Tai buvo 2020-tųjų vasaris.
Naktinis skrydis tiesiai iš Frankfurto į Naritą su JAL oro linijomis. Iškart pasitiko nepaprastai malonios stiuordesės (beje visos vien moterys) ir visa kelionė buvo nors ir ilga, bet gana maloni. Nepaisant šalia sedėjusio japono kuris vis braižė kažkokius brėžinius ir įjunginėjo viršuj esančią lempą, o aš buvau pamiršus pasiimt akių uždangalą. Paryčiais jau netoli Japonijos, jam besimalant su tais lapais, netyčia išmetė savo pieštuką man į kėdę. Aš susisukus į langą su pasimėgavimavu laukiau ar išdrįs paprašyt paduot pieštuką ar vistik bandys jį ištraukt man pats iš po šiknos. Vistik išdrįso paprašyt, nors tam prireikė gerų 5 minučių.
Nusileidus iškart prasidėjo nuotykiai. Mano bosas J-san išėjo į vieną eilę, kaip būdamas japonas, o aš - į užsieniečių. Kadangi jau buvo 2020 vasaris, mūsų eilė buvo paskirstyta dar į dvi eiles: tie kurie iš Kinijos, ir tie kurie ne. Pirmiausia eini eini pro juostų labirintą, sustabdo Japonas su kauke, paklausia ar buvau Kinijoje? Ne. Eikite pirmyn. Tada vėl po labirinto sustabdo kitas Japonas ir sensoriniu termometru pamatuoja temperatūrą ir vėl paklausia ar aš buvau Kinijoje? Ne. Einame tolyn. Prie trečios stotelės reikia paimt lapus ir juos užpildyt su savo duomenimis, kur buvai ir kur būsi. Prie ketvirtos stotelės tuos lapus atiduoti. Prie penktos stotelės vel pasakyt, kad tikrai nebuvai Kinijoj. Ir taip toliau. Daugiau nei kilometro ilgio labirintas ir trumpi pabendravimai su beveik pilnu oro uosto personalu. Bet negali kaltint, juk buvo tik koronos pradžia.
Pagaliau išėjus į bagažo skyrių atsikvėpiau. Patikra praeita. Aišku, kol išėjau iš labirinto, mano bagažas jau buvo nutemptas į šoną. Bet niekis, pasiemiau jį su savim ir žinodama kad mano bosas J-san tikrai jau greičiau išėjęs, patraukiau prie išėjimo ir aš.
Bet viskas ne taip greitai. Išeinant iš bagažo salės paskutinė patikra. Kai kuriuos praleidžia, kai kuriuos sustabdo. Manęs irgi japonas labai mandagiai paprašė padėti lagaminą ant stalo ir palaukti kol patikrins. Gerai. Paprašė dokumentų. Padaviau.
(toliau šnekamės japoniškai)
- Kur keliaujate?
- Į Tokijų.
- Kokiu tikslu?
- Darbo.
- Aha... aaahaa.. ar viena?
- Ne, su savo kolega.
Tada šis mandagus japonas rodo pirštu į netoliese einantį pasimetusį ir vienintelį salėje esantį blondiną užsenietį.
- Čia jis?
Aš jau stengiuos nesijuokt ir bandau žvilgsniu klaust ar jis čia rimtai manęs to klausia.
- Ne..
Tada matau kaip jis akimis ieško po salę kito akivaizdžiai europietiškų veido bruožų užseniečio. Truputį pagailo ir atsakiau:
- Mano kolega japonas.
- Oh! Tikrai?! ... Jis čia? (nuostaba nepaisant to, kad VISĄ LAIKĄ šnekėjom japoniškai)
- Ne, jau išėjo iš salės.
Iškart prieina prie jo kitas japonas, taip pat su uniforma, baltom piršinėm ir veido kauke. Šis paprašo manęs atidaryti lagaminą. Atidarau. Apžiūri. Tada pirmasis japonas iš po savo stalo išsitraukia rudą papkę, kuri atrodo kaip bufetinis meniu su laminuotais ir jau atsiraičiusiais puslapiais. Man atverčia tą knygą ir klausia ar turiu su savim joje parodytų daiktų. O ten, vietoj balandėlių ar cepelinų nuotraukų pavaizduota durklai ir pistoletai. Aš vėl į jį žiūriu ir bandau žvilgsniu klaust, ar jis čia rimtai manęs to klausia. Juk tik buvo atidaręs lagaminą.
- Ar turite šių daiktų?
- Ne.. neturiu..
Tada verčia kitą lapą. Ten iš kažkokio repo albumo viršelio kanapės lapas ir baltų miltų krūvelė.
- Ar turite šių daiktų?
-... Tikrai ne...
Tada dar kitas lapas, ir tam laminuote lape viena nuotrauka su visokiais tigrų kailiais ir dramblių iltim. Kita nuotrauka su porno žurnalų viršeliais. Jis vėl į mane žiūri:
- Ar turite šių daiktų?
- Ne.
- Ar tikrai neturite? Gerai pažiūrėkite. - ir vėl kiša po nosim tą kontrabandos pradžiamokslį.
- Tikrai neturiu.
-Hmm.. gerai. Dėkui. - Padeda papkę į šoną. - Ar galite eiti su manimi? Norėtumėm iš naujo patikrint lagaminą.
- Gerai..
O man mintyse “gal aš tikrai su savim vežiuos porno žurnalų?...”
Nusivedė į atskirą patalpą, kuri kaip kambarys iš užuolaidų. Ateina dar du japonai. Dabar jau keturiese. Paprašė vėl atidaryt lagaminą. Gerai, atidarau. Jame tik darbiniai rūbai penkiom dienom, pižama ir lygintuvas. Klausia ar gali peržiūrėt? Gerai, prašau. Tuo metu kol vienas gražiai man iškiloja daiktus, kitas klausinėja apie mano darbą. Šiaip pokalbis malonus, japoniškai papasakoju, ką čia veikiu, paduodu savo vizitinę. Jis pagiria mano japonų kalbą. Tuo tarpu jo kolega toliau traukia mano daiktus. Išima ligintuvą:
- Čia jūsų?
- Taip.
- Kokiu tikslu jį vežatės? - Klausia manęs pakėlęs lygintuvą tiesiai nuo mano trijų susilamdžiusių švarkelių.
- ...Aš tiesiog labai mėgstu lyginti. Mane tai ramina.
( man po 15 valandų skrydžio jau sarkazmas pilas per kraštus.)
- Aha.. ačiū... - padeda lygintuvą į šoną. O aš tuo tarpu sau primenu, kad sarkazmas japonui yra misija neįmanoma.
Galiausiai viską iškraustę ir apglostę mano lagaminą, paprašo jį pasiimt kartu su savim perskanuot pro metalo detektorių. Nelabai norėjau ginčytis, kad metalinis lagamino rėmas turbūt ir taip jaučiamas tuščiam lagamine, bet gerai, tegul ima.
Du japonai išnešė mano tuščią lagaminą. Trečias išejo kažko ieškoti. Ketvirtas liko su manim. Trečiasis išėjęs atsiveda su savim japonę merginą, kuri vilki tą pačią oro uosto apsaugos uniformą ir plius lateksines pirštines. Abu japonai išeina, mes liekam dviese. Ji labai maloniai su manimi pasisveikina ir paprašo vėl pažiūrėti mano išknistus daiktus ant stalo. Po vieną kelia ir vis kartoja:
- Ar galiu paimti šitą? Ačiū.. atsiprašau... Ar galiu paimti šitą? Ačiū.. atsiprašau...
Aš tuo tarpu jau nebeatsakinėju.
Jai praėjus pro mano rūbus ir lygintuvą prieina prie manęs ir paprašo mane pačią patikrint. Visa laimė, man rengtis nereikėjo, bet stropiai pražiūrėjo ar dramblio ilties tikrai neturiu užkišus kur už maikutės. Ir vis “atsiprašau... atsiprašau...” Tuo tarpu aš vis galvoju, kad gal man labiau atsiprašyt reikia, kai jos darbas glostyt man kojnes po mano 15 valandų prasmirdusios kelionės...
Galiausiai atnešė atgal lagaminą, patikino kad viskas gerai (nuostaba), ir aš jau piktokai klausiu ar galiu eiti. Susimečiau daiktus į lagaminą ir aidint “ačiū, atsiprašau” variacijoms beveik išbėgau iš bagažo salės.
____
Mano bosas J-san jau išsigandęs, kad mane pametė, skambinėja kur prapuoliau:
- Ilgai užtrukai! Ar kas atsitiko??
- Eh...
Tik giliai atsikvėpiau ir nusprendžiau, kad šiuo metu šito perpasakot tikrai nenoriu.
2 notes
·
View notes
Text
Kartais krūtinę slegia toks sunkus naktinis akmuo.
Visą naktį stengiuosi pakelti jį giliai įkvėpdamas, kol galiausiai nelieka jėgų ir sielos mėlis sukausto ir užmigdo.
17 notes
·
View notes
Text
Britanijos merginos savaitgalį šventė su trenksmu
New Post has been published on http://blykste.lt/featured/britanijos-merginos-savaitgali-svente-su-trenksmu/%20
Britanijos merginos savaitgalį šventė su trenksmu
Apie Didžiosios Britanijos TV žvaigždžių Chloe Ferry ir Marnie Simpson potrauklį linksmybės jau rašėme. Šįsyk draugės mėgavosi naktiniu gyvenimu lietuvių emigrantų pamėgtame Niukastle. Paparaciams kadrų bulvarinei spaudai ir vėl netrūko!
1 note
·
View note
Text
Žinot, dabar, būten šiuo metu, šitam troleibuse, be penkiolikos 12, atrodo, kad viskas yra gerai. Ir, kad ir kas nutiktų man, viskas bus gerai. Gal čia dėl tų poros alaus, gal dėl to linksmo pokalbio su drauge, gal dėl to, kad naktinis dangus atrodo kitokios spalvos nei įprastai. Bet viskas gerai.
Ir žinau, kad ryt ryte vėl atsikelsiu su skaudančia galva ir egzistencija vėl prislėgs plaučius, ir vėl bus sunku kvėpuoti/eiti/daryti.
Bet bent jau dabar. Dabar, šiek tiek prieš 12, šitam keistam troleibuse viskas yra gerai.
113.
#idk kas tai#geriau neklauskit#aš tikiuosi#kad mano sapalionės vis dar įdomios jums yra#lithuania#lietuvškai#lietuviški žodžiai#lietuviskai
39 notes
·
View notes
Text
çok küçük bi şry söylücem paranızın olması o işi yapabildiğiniz anlamına gelmez bilmediğiniz bi işe girişmeyin lütfen aynı zamanda eğer iş ahlakına sahip değilseniz hiçbi işi yapmayın müşteri memnuniyeti ön plandadır aşırı sorunlu olmadığı sürece o kişinin vaktidini ve naktini size harcadığını unutmayın çalıştığınız insanların isimlerini öğrenin ve hayat tarzlarına saygılı olun YOKSA DA YAPMAYIN AQ YETER HER GITTIĞIM MÜESSESEDEN BOK GIBI AYRILMAK ISTEMIYORUM ARTIK
3 notes
·
View notes
Photo
Čia daugiau nei prieš 25 metus, buvo vieni iš geriausių Diskių Šiauliuose, tuometinėje "Arklidėje" ir tuometiniame Alternatyvios muzikos fanams buvęs "Sklepas" #studentusvetaine #arklide #arklidei30 #sklepas #sklepui25 #siauliai #nionis #nioniui50 #nionislt (at Naktinis klubas "Studentų svetainė") https://www.instagram.com/p/CcpumQZsCS0/?igshid=NGJjMDIxMWI=
0 notes
Text
Antra keliones diena. Po ilgos nakties, kuria stebetinai sugebejome ismiegoti (su keletu nubudimu). Susiruosusi seiminele traukem pusryciu ieskoti. O kaip jus manot, zmones cia net pusryciams burgeriukus valgo ir nors ne visi mes burgeriu fanai pusryciai kaip niekad sekmingai sulindo 😂.
Gerai pasisotine traukeme i garsuji Las Vegaso bulevarda. Pripazinsim naktinis Vegasas palieka didesni ispudi, taciau pasivaiksciojus 37 laipsniu karstyje ivertini ir plastikines dekoracijas. Ir zinoma nusprendeme savo kunus ir sielas atgaivinti apsipirkinedami Ross dress for less. Zinoma parduotuve palikome tik su milziniskais maisais pirkiniu 😂😂😂.
Atvesine parduotuveje vakarienes uzsukom pasisotinti astriaisiais viscioko sparneliais. Net keletas bokalu alaus nenumalsino astrumo 🙈
Galiausiai po ilgos dienos visi linke buvo traukti i mikstasias lovytes, bet kaip pabusi vegase ir busi nebandes palosti.. ir kad ir kaip Elenute lauzesi ir zadejo nelosti galiausiai pasirode kad turi sekmingiausia ranka ir is vieno dolerio atpirko visu pralostus pinigus 💵😂
2 notes
·
View notes
Text
Organizuojamas naktinis žygis palei Paršežerį su bridimu per Sietuvos kūlgrindą
Organizuojamas naktinis žygis palei Paršežerį su bridimu per Sietuvos kūlgrindą
Žygis vyks bet kokiu oru!!!
Žygis skirtas Durbės mūšio paminėjimui. Maršruto ilgis apie 10 km. Žygyje nepilnamečiai gali dalyvauti su suaugusiųjų priežiūra. Dalyvių skaičius RIBOTAS. Patiems pasirūpinti prožektoriais, pasiimti drabužius persirengimui. Registracija vykdoma adresu [email protected] nurodant vardą, pavardę ir iš kur atvyks. Mokestis – 6 Eur. vienam asmeniui pravedant pinigus iš…
View On WordPress
0 notes
Last Seen Blogs
upwaaard-falling-blog
sleepy yen
rjborton
Untitled
itselyserebecca
Elyse ∞
healthhustle
Healthy Habits Hub
kaze-khaos
Kazimir/Kaze!