Filmo “Baraka” refleksija

Manau, kad filmo “Baraka” peržiūra puikiai tinka “Kultūros ir meno” kurso pradžiai. Būtent šis filmas ir galėtų atspindėti kultūros ir meno sąsają. Jame vaizduojamos įvairios kultūros su savomis tradicijomis ir papročiais. Tačiau, be meno šis filmas būtų įprasta dokumentika. O šią dokumentiką dar papildo meninis filmo pateikimas, todėl nenorėčiau, kad “Baraka” būtų priskirtas dokumentikos žanrui. Filmas prasideda saulės užtemimu. Manau, kad tai reiškia pačią gyvybės atsiradimo pradžią. Dar susimąsčiau apie pačioje filmo pradžioje rodomą beždžionę. Ar tai negalėjo būti kažkokia sąsaja su žmonijos pradžia. Nes žiūrint filmą atsiranda toks jausmas, kad viskas prasideda senai, tada keliaujama iki dabarties ir vėl grįžtama į pačią pradžią. Atrodo, jog norima paskleisti žinią žmonėms, kad prisimintume kas yra pasaulio esmė, nuo ko viskas prasideda ir kuo baigiasi. Kad gyvenimas - tai ciklas priklausantis tik gamtai. Žinoma, kad čia nuostabus režisūros darbas. Tokio estetiško filmo niekada nesu mačiusi. Kiekvienas kadras lyg atskiras meno kūrinys. “Baraka” - kaip puikus vadovėlis kompozicijos pradmenims. Galima pamatyti visko: ir įvairių ritmo panaudojimų ir nemažai aukso pjūvio, dinamikos judesiuose. Kiekvienas kadras taip kompoziciškai suderintas, kad žiūrint filmą, net nebuvo laiko įtemptai galvoti - visas filmas tiesiog švelniai prabėgo. Trumpai sakant - atsipalaidavimo ir meditacijos šaltinis. Nors filmas senas, tačiau nepasenęs - jo kinematografija gerokai lenkia dabartinius filmus.